- runguoti
- rungúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Kos54, NdŽ rangyti, raityti, sukti. 2. tr. NdŽ, Pln, Nm glamžyti, lamdyti. 3. LTR(Sln) žr. 1 ranguoti 5. | refl.: Ji (upė) aikštingai runguojas po žalias lankas tarp grakščių kalvų rš. Bėgdama į šiaurę, viseip ji (upė) runguojas TS1900,4–5. 4. intr. raitantis judėti, šliaužti (apie šliužą): Ir rungúoja kaip gyvatė Jrb. Ve, koks bjaurus kirminas par taką rungúoja Jrb. Kad tiktai kas prieidavęs arba vaikas pasikuštydavęs, tai ji (gyvatė) tuoj ir šliauždavus, runguodavus žemėn Sln. | refl.: Neregėti šliužai runguojas ten tamsumoj rš. 5. refl. žr. 1 ranguoti 4 (refl.): Aš pati rungúosiuose ant ano šono Jrb. Runguojuos kaip savo lovoj rš. 6. refl. sunkiai lipti, ropštis: Nesirungúok, nesirungúok į lovą – čia ne tavo vieta! Jrb. 7. intr. sunkiai, nerangiai eiti: Kur, Baltrau, rungúoji? Grš. Rungúok, rungúok, motin, pavėluosi! Skr. \ runguoti; išrunguoti; nurunguoti; persirunguoti; prasirunguoti; prirunguoti; surunguoti
Dictionary of the Lithuanian Language.